Skaitymo supratimas yra pagrindinis įgūdis, tačiau daugeliui sunku suvokti rašytinio žodžio prasmę. Paprasti išvadų metodai gali žymiai pagerinti jūsų gebėjimą suprasti tekstus, todėl galėsite išgauti gilesnę prasmę ir padaryti pagrįstas išvadas. Šios technikos apima teksto užuominų naudojimą kartu su savo pagrindinėmis žiniomis, kad padarytumėte pagrįstus spėjimus apie tai, ką autorius nori pasakyti.
Kas yra Išvada?
Išvados – tai išvadų, pagrįstų įrodymais ir samprotavimais, darymas. Kalbama apie „skaitymą tarp eilučių“, kad suprastumėte, kas nėra aiškiai pasakyta. Kasdieniame gyvenime mes nuolat darome išvadas. Pavyzdžiui, jei debesuotą dieną matote ką nors nešantį skėtį, galite daryti išvadą, kad greičiausiai lis.
Skaitant išvadas reikia naudoti teksto įkalčiais, kontekstu ir savo ankstesnėmis žiniomis, kad suprastumėte numanomą autoriaus reikšmę. Tai neapsiriboja tiesiog žodžių iššifravimu puslapyje; tai reikalauja aktyvaus įsitraukimo į tekstą.
Įvaldę išvadų įgūdžius, galite tapti kritiškesniu ir įžvalgesniu skaitytoju, gebančiu suprasti sudėtingas idėjas ir niuansuotus argumentus.
Kodėl išvados yra svarbios skaitymo supratimui?
Išvados yra labai svarbios dėl kelių priežasčių. Autoriai dažnai pasikliauja skaitytojais, kad padarytų išvadas, kad užpildytų informacijos spragas, pridėtų pasakojimo gilumo arba perteiktų subtilias žinutes. Neturėdami galimybės daryti išvados, galite praleisti svarbias detales ir neteisingai suprasti bendrą teksto prasmę.
Veiksmingi išvadų įgūdžiai leidžia:
- Supraskite numanomas reikšmes ir neišsakytus ketinimus.
- Išsiaiškinkite autoriaus požiūrį ir šališkumą.
- Nubrėžkite ryšius tarp skirtingų teksto dalių.
- Numatykite, kas gali nutikti toliau.
- Įsitraukite į tekstą gilesniu, prasmingesniu lygmeniu.
Galiausiai, išvados pagerina jūsų skaitymo patirtį ir įgalina tapti aktyvesniu ir įsitraukusiu skaitytoju.
Paprasti išvadų metodai skaitymui pagerinti
Keletas paprastų, bet veiksmingų metodų gali padėti pagerinti jūsų išvados įgūdžius:
1. Konteksto įkalčiai
Konteksto užuominos yra užuominos tekste, suteikiančios informacijos apie nepažįstamų žodžių ar idėjų reikšmę. Ieškokite apibrėžimų, sinonimų, antonimų, pavyzdžių ar paaiškinimų, kurie supa žodį ar sąvoką, kurią bandote suprasti. Analizuojant aplinkinius sakinius dažnai galima atskleisti numatytą prasmę.
Pavyzdžiui, jei sakinys skamba taip: „Archeologas atidžiai ištyrė artefaktą, senovinį medžioklės įrankį“, kontekstinis užuomina „senovinis įrankis, naudotas medžioklei“ padeda suprasti žodžio „artefaktas“ reikšmę.
Atkreipkite dėmesį į signalinius žodžius, pvz., „pavyzdžiui“, „pavyzdžiui“, „kitaip tariant“ ir „tai yra“, nes jie dažnai pateikia konteksto užuominas.
2. Pagrindinės žinios
Jūsų turimos žinios ir patirtis atlieka esminį vaidmenį darant išvadas. Susiekite tai, ką skaitote, su tuo, ką jau žinote apie pasaulį. Tai gali padėti užpildyti informacijos spragas ir padaryti logiškus išskaičiavimus.
Pavyzdžiui, jei skaitote istoriją apie personažą, kuris bijo aukščio, jūsų paties supratimas apie aukščio baimę gali padėti suprasti veikėjo jausmus ir motyvus.
Nebijokite remtis savo asmenine patirtimi, istorijos, mokslo žiniomis ar bet kokia kita svarbia tema, kad pagerintumėte teksto supratimą.
3. Tono ir nuotaikos nustatymas
Autoriaus tonas ir bendra teksto nuotaika gali suteikti vertingų užuominų apie pagrindinę prasmę. Ar autorius yra sarkastiškas, humoristinis, rimtas ar kritiškas? Ar nuotaika lengvabūdė, įtempta ar niūri? Tono ir nuotaikos atpažinimas gali padėti tiksliau interpretuoti autoriaus pranešimą.
Norėdami nustatyti toną ir nuotaiką, atkreipkite dėmesį į autoriaus žodžių pasirinkimą, sakinio struktūrą ir vaizdų naudojimą. Pavyzdžiui, aprašomoji kalba su tokiais žodžiais kaip „niūrus“, „tamsus“ ir „grėsmingas“ rodo įtemptą ar nuspėjamą nuotaiką.
Tono ir nuotaikos supratimas gali padėti suprasti autoriaus požiūrį į temą ir bendrą žinią, kurią jie bando perduoti.
4. Numanomų reikšmių ieškojimas
Autoriai dažnai numano dalykus, o ne teigia juos tiesiogiai. Ieškokite subtilių užuominų, pasiūlymų ir netiesioginių teiginių, kurie atskleidžia autoriaus numatytą prasmę. Paklauskite savęs, ką autorius bando pasakyti, aiškiai to nepasakydamas.
Pavyzdžiui, jei veikėjas nuolat vengia akių kontakto ir nervingai nervinasi, galite daryti išvadą, kad jis jaučia nerimą arba nesąžiningumą, net jei tekste tai nėra aiškiai nurodyta.
Būkite atidūs teksto detalėms ir niuansams, kurie gali pasiūlyti gilesnę prasmę už paviršiaus lygmens.
5. Personažo veiksmų ir motyvų analizė
Norint daryti išvadas, labai svarbu suprasti, kodėl veikėjai daro tai, ką daro. Apsvarstykite jų motyvaciją, tikslus ir santykius su kitais veikėjais. Išanalizuokite jų veiksmus, dialogą ir mintis, kad sužinotumėte apie jų asmenybę ir ketinimus.
Pavyzdžiui, jei veikėjas nuolat padeda kitiems, galite daryti išvadą, kad jie yra malonūs ir užjaučiantys, net jei tekste tai nėra aiškiai nurodyta. Panašiai, jei veikėjas elgiasi iš pavydo ar pykčio, galite numanyti pagrindines jo emocijas ir motyvus.
Atidžiai išanalizavę veikėjų elgesį, galite padaryti pagrįstų išvadų apie jų asmenybę ir jų veiksmų priežastis, o tai padės geriau suprasti istoriją.
6. Priežasties ir pasekmės supratimas
Priežasties ir pasekmės ryšių nustatymas tekste gali padėti padaryti logiškas išvadas. Ieškokite įvykių ir veiksmų sąsajų ir pagalvokite, kaip vienas įvykis gali sukelti kitą. Šių santykių supratimas gali padėti numatyti, kas gali nutikti toliau, ir padaryti išvadas apie bendrą teksto prasmę.
Pavyzdžiui, jei veikėjas stropiai mokosi laikyti egzaminą, galite daryti išvadą, kad greičiausiai jis gerai seksis. Ir atvirkščiai, jei veikėjas nepaiso savo pareigų, galite daryti išvadą, kad jis gali susidurti su neigiamomis pasekmėmis.
Atkreipkite dėmesį į signalinius žodžius, pvz., „dėl to“, „todėl“, „dėl to“ ir „todėl“, nes jie dažnai nurodo priežasties ir pasekmės ryšį.
Patarimai, kaip lavinti išvedžiojimo įgūdžius
Norint pagerinti savo išvadų įgūdžius, reikia praktikos ir sąmoningų pastangų. Štai keletas patarimų, kurie padės patobulinti savo sugebėjimus:
- Aktyviai skaitykite ir įsitraukite į tekstą.
- Skaitydami užduokite sau klausimų.
- Ieškokite užuominų ir užuominų tekste.
- Susiekite tai, ką skaitote, su savo žiniomis ir patirtimi.
- Praktikuokite reguliariai daryti išvadas.
- Aptarkite savo interpretacijas su kitais.
- Skaitykite įvairius tekstus, įskaitant grožinę, negrožinę literatūrą ir poeziją.
Nuosekliai taikydami šiuos patarimus galite palaipsniui tobulinti savo išvadų įgūdžius ir tapti labiau pasitikinčiu bei įžvalgesniu skaitytoju.
