Norint veiksmingai mokyti ir mokytis, labai svarbu suprasti, kaip žmonės mokosi geriausiai. Howardo Gardnerio sukurta daugialypio intelekto teorija rodo, kad žmonės turi skirtingas pažinimo stiprybes. Skaitymo metodų pritaikymas šiems įvairiems intelektams gali žymiai pagerinti supratimą ir įsitraukimą. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs skaitymo būdai, specialiai sukurti kelių intelektų besimokantiems asmenims, užtikrinant labiau suasmenintą ir veiksmingesnę mokymosi patirtį.
Kelių intelektų supratimas
Howardo Gardnerio teorija identifikuoja keletą skirtingų intelektų, kurių kiekvienas atstovauja skirtingą informacijos apdorojimo būdą. Šie intelektai apima kalbinį, loginį-matematinį, erdvinį, kūno-kinestezinį, muzikinį, tarpasmeninį, intrapersonalinį ir natūralistinį intelektą. Šių skirtingų stipriųjų pusių pripažinimas gali padėti pedagogams ir besimokantiesiems pritaikyti skaitymo strategijas, kad jos atitiktų individualius poreikius.
- Kalbinis intelektas: jautrumas šnekamajai ir rašytinei kalbai.
- Loginis-matematinis intelektas: gebėjimas logiškai analizuoti problemas ir atlikti matematinius veiksmus.
- Erdvinis intelektas: gebėjimas tiksliai suvokti vizualinį-erdvinį pasaulį.
- Kūno-kinestetinis intelektas: įgūdžiai naudoti kūną idėjoms ir jausmams išreikšti.
- Muzikinis intelektas: gebėjimas suvokti, atskirti, transformuoti ir išreikšti muzikines formas.
- Tarpasmeninis intelektas: gebėjimas suprasti kitų žmonių ketinimus, motyvus ir norus.
- Intraasmeninis intelektas: gebėjimas suprasti save, įskaitant savo jausmus, baimes ir motyvus.
- Natūralistinis intelektas: gebėjimas atpažinti ir suskirstyti į kategorijas augalus, gyvūnus ir kitus gamtos objektus.
Kalbinio intelekto skaitymo metodai
Besimokantiesiems, turintiems stiprų kalbinį intelektą, puikiai sekasi žodžiai ir kalba. Jie mėgsta skaityti, rašyti ir pasakoti istorijas. Veiksmingi skaitymo metodai šiems besimokantiesiems apima:
- Anotacija: paskatinkite juos komentuoti tekstus, pabrėždami pagrindinius dalykus ir parašydami pastabas paraštėse. Tai padeda jiems aktyviai įsitraukti į medžiagą.
- Apibendrinimas: paprašykite jų apibendrinti kiekvieną pastraipą ar skyrių savais žodžiais. Tai sustiprina supratimą ir išlaikymą.
- Žodyno formavimas: Skatinkite juos ieškoti nepažįstamų žodžių ir sudaryti žodynų sąrašus. Jiems itin svarbu suprasti kalbos niuansus.
- Skaitymas garsiai: skaitymas garsiai gali padėti jiems efektyviau apdoroti informaciją. Kalbėjimas ir žodžių girdėjimas sustiprina jų supratimą.
Loginio-matematinio intelekto skaitymo metodai
Loginiai ir matematiniai besimokantieji puikiai mąsto, sprendžia problemas ir nustato modelius. Jie teikia pirmenybę struktūrizuotai ir organizuotai informacijai. Skaitymo būdai, skirti šiam intelektui, yra šie:
- Kontūrų išdėstymas: Skatinkite juos kurti teksto kontūrus, logiškai rūšiuojant informaciją. Tai padeda jiems pamatyti argumento struktūrą.
- Diagramų sudarymas: naudokite diagramas ir struktūrines diagramas, kad vizualiai pavaizduotų skirtingų sąvokų ryšius. Tai padeda jiems suprasti loginius ryšius.
- Argumentų analizė: Paprašykite išanalizuoti tekste pateiktus argumentus, identifikuojant prielaidas, prielaidas ir išvadas. Tai skatina kritinį mąstymą.
- Klausimas: Skatinkite juos užduoti klausimus apie tekstą ir ieškoti logiškų paaiškinimų. Tai padeda jiems įsitraukti į medžiagą giliau.
Erdvinio intelekto skaitymo metodai
Erdviniai besimokantieji mąsto paveikslėliais ir vaizdais. Jie turi stiprų regėjimo pojūtį ir nori mokytis naudodamiesi vaizdinėmis priemonėmis. Veiksmingi skaitymo metodai šiems besimokantiesiems apima:
- Vizualizacija: Skatinkite juos įsivaizduoti tekste aprašytas scenas ir įvykius. Tai padeda jiems susikurti psichinį turinio vaizdą.
- Grafiniai organizatoriai: norėdami vizualiai pateikti informaciją, naudokite grafinius organizatorius, tokius kaip minčių žemėlapiai ir sąvokų žemėlapiai. Tai padeda jiems pamatyti skirtingų sąvokų ryšius.
- Iliustracijos: paraginkite juos nupiešti iliustracijas arba diagramas, kurios atspindėtų turinį. Tai padeda jiems vizualiai apdoroti informaciją.
- Spalvų kodavimas: norėdami paryškinti skirtingas teksto dalis ar temas, naudokite spalvų kodavimą. Tai padeda jiems vizualiai organizuoti informaciją.
Kūno-kinestetinio intelekto skaitymo metodai
Kūno-kinestetiniai besimokantieji geriausiai mokosi judesio ir fizinės veiklos metu. Jie turi aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Skaitymo būdai, skirti šiam intelektui, yra šie:
- Vaidinimas: Skatinkite juos suvaidinti scenas ar sąvokas iš teksto. Tai padeda jiems fiziškai įsitraukti į medžiagą.
- Žaidimas vaidmenimis: naudokite vaidmenų žaidimą, kad tyrinėtumėte skirtingas teksto perspektyvas ir veikėjus. Tai padeda jiems suprasti turinį giliau.
- Modelių kūrimas: Skatinkite juos kurti modelius arba kurti fizinius turinio vaizdus. Tai padeda jiems apdoroti informaciją atliekant praktinę veiklą.
- Vaikščiojimas skaitant: leiskite jiems vaikščioti ar judėti skaitydami. Tai padeda jiems išlikti susikaupusiems ir įsitraukusiems.
Muzikinio intelekto skaitymo metodai
Besimokantieji muzikoje yra jautrūs garsams, ritmams ir melodijoms. Jie geriausiai mokosi per muziką ir garsą. Skaitymo būdai, skirti šiam intelektui, yra šie:
- Dainų kūrimas: paraginkite juos kurti dainas arba skambučius, kad apibendrintumėte turinį. Tai padeda jiems prisiminti informaciją per muziką.
- Foninės muzikos naudojimas: skaitydami fone grokite instrumentinę muziką. Tai gali padėti jiems susikaupti ir atsipalaiduoti.
- Ritminis skaitymas: Skatinkite juos skaityti tekstą ritmingu ritmu ar ritmu. Tai gali padėti jiems muzikiniu būdu įsitraukti į medžiagą.
- Garso efektai: naudokite garso efektus, kad pagerintumėte skaitymo patirtį. Tai gali padėti jiems įsivaizduoti tekste aprašytas scenas ir įvykius.
Tarpasmeninio intelekto skaitymo metodai
Tarpasmeniniai besimokantieji yra socialūs ir mėgsta dirbti su kitais. Jie geriausiai mokosi bendradarbiaudami ir diskutuodami. Skaitymo būdai, skirti šiam intelektui, yra šie:
- Grupinės diskusijos: Skatinkite juos dalyvauti grupinėse diskusijose apie tekstą. Tai padeda jiems dalytis savo idėjomis ir mokytis iš kitų.
- Mokymas tarp bendraamžių: paprašykite jų išmokyti turinio savo bendraamžius. Tai sustiprina jų supratimą ir padeda lavinti bendravimo įgūdžius.
- Studijų grupės: Skatinkite juos sudaryti studijų grupes, kad kartu skaitytų ir aptartų medžiagą. Tai skatina bendradarbiavimą ir socialinį mokymąsi.
- Diskusijos: organizuokite diskusijas tekste iškeltomis temomis ir problemomis. Tai skatina kritinį mąstymą ir socialinę sąveiką.
Intraasmeninio intelekto skaitymo metodai
Intraasmeniniai besimokantieji yra introspektyvūs ir mėgsta dirbti savarankiškai. Jie geriausiai mokosi per savirefleksiją ir asmeninį ryšį. Skaitymo būdai, skirti šiam intelektui, yra šie:
- Žurnalų rašymas: Skatinkite juos vesti žurnalą, kuriame būtų įrašytos mintys ir jausmai apie tekstą. Tai padeda jiems apmąstyti savo asmeninį ryšį su medžiaga.
- Savirefleksija: paprašykite jų pamąstyti, kaip turinys yra susijęs su jų pačių patirtimi ir įsitikinimais. Tai skatina savimonę ir asmeninį augimą.
- Nepriklausomas skaitymas: leiskite jiems skaityti savarankiškai ir savo tempu. Tai suteikia jiems vietos ir laiko savaip apdoroti informaciją.
- Tikslų nustatymas: skatinkite juos nusistatyti asmeninius skaitymo tikslus ir stebėti savo pažangą. Tai padeda jiems išlikti motyvuotiems ir susikaupusiems.
Skaitymo metodai natūralistiniam intelektui
Natūralūs besimokantieji jautriai reaguoja į gamtos pasaulį ir mėgsta mokytis apie augalus, gyvūnus ir aplinką. Skaitymo būdai, skirti šiam intelektui, yra šie:
- Prisijungimas prie gamtos: skatinkite juos susieti turinį su realaus pasaulio pavyzdžiais iš gamtos. Tai padeda jiems pamatyti medžiagos aktualumą.
- Skaitymas lauke: leiskite jiems skaityti lauke natūralioje aplinkoje. Tai gali sustiprinti jų dėmesį ir įsitraukimą.
- Gamtos žurnalai: Skatinkite juos vesti gamtos žurnalus, kuriuose būtų įrašyti jų stebėjimai ir apmąstymai apie gamtą. Tai skatina mokslinius tyrimus ir asmeninį ryšį.
- Aplinkosaugos projektai: įtraukite juos į aplinkosaugos projektus, susijusius su turiniu. Tai padeda jiems prasmingai pritaikyti savo žinias ir įgūdžius.
Kelių intelektų įgyvendinimas skaitymo instrukcijoje
Norint integruoti įvairius intelektus į skaitymo mokymą, reikia lankstaus ir pritaikomo požiūrio. Pedagogai turėtų:
- Įvertinkite mokinio stipriąsias puses: stebėdami, vertindami ir mokinio savirefleksijos būdu nustatykite kiekvieno mokinio dominuojančius intelektus.
- Siūlykite įvairią veiklą: siūlykite įvairią skaitymo veiklą, skirtą įvairiems intelektams.
- Skatinkite pasirinkimą: leiskite mokiniams pasirinkti veiklą, atitinkančią jų stipriąsias puses ir interesus.
- Pateikite atsiliepimų: siūlykite asmeninius atsiliepimus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas mokinių augimui ir mokymuisi.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Kas yra daugialypis intelektas?
Keli intelektai, kaip pasiūlė Howardas Gardneris, yra skirtingi būdai, kaip asmenys apdoroja informaciją. Jie apima kalbinį, loginį-matematinį, erdvinį, kūno-kinestezinį, muzikinį, tarpasmeninį, intrapersonalinį ir natūralistinį intelektą.
Kaip atpažinti savo dominuojantį intelektą?
Galite nustatyti savo dominuojantį intelektą savirefleksijos, stebėjimo ir kelių intelekto įvertinimų metu. Apsvarstykite, kokia veikla jums patinka ir kuri jums puikiai sekasi, ir kaip norėtumėte sužinoti naujos informacijos.
Kodėl svarbu pritaikyti skaitymo metodus įvairiems intelektams?
Skaitymo metodų pritaikymas įvairiems intelektams pagerina supratimą, įsitraukimą ir išlaikymą. Tai leidžia besimokantiesiems apdoroti informaciją taip, kad ji atitiktų jų stipriąsias puses ir pageidavimus, todėl mokymosi patirtis yra veiksmingesnė.
Ar žmogus gali turėti daugiau nei vieną dominuojantį intelektą?
Taip, įprasta, kad asmenys turi stipriųjų kelių intelektų. Nors vienas intelektas gali būti labiau dominuojantis, žmonės dažnai demonstruoja skirtingų pažinimo stiprybių derinį.
Kaip mokytojai gali įtraukti daugybę intelektų į skaitymo mokymą?
Mokytojai gali įtraukti įvairius intelektus, siūlydami įvairius skaitymo užsiėmimus, atitinkančius skirtingus mokymosi stilius. Tai apima vaizdines priemones, praktinę veiklą, grupines diskusijas ir savirefleksijos galimybes. Leidžiant mokiniams pasirinkti veiklą, atitinkančią jų stipriąsias puses, taip pat gali padidėti įsitraukimas ir mokymasis.
